TheSims.lt - SimsRevolution Community
Labas! Tu užsukai TheSims.lt - SimsRevolution Community - didžiausią Lietuvoje The Sims gerbėjų bendruomenę. Pastebėjome, kad esi neprisijungęs/neužsiregistravęs, tad kodėl Tau to nepadarius dabar? Tikrai nepasigailėsi! Lauksime Tavęs diskusijose!

kashako komanda

Puslapis 55 Previous  1, 2, 3, 4, 5

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down

Re: kashako komanda

Rašyti by Ambere. on 2010-06-03, 07:07

Toliau viskas vyko savaime, nežinia ar juos veikė alkoholis ar užplūdusi aistra.
avatar
Ambere.
Šypsenėlė

Užsiregistravo : 2010-01-27
Pranešimų skaičius : 2496
Miestas : Kėdainiai
Amžius : 25

Atgal į viršų Go down

Re: kashako komanda

Rašyti by kashakas on 2010-06-03, 07:07

Sara atsigulė, tuo metu jis nuvilko jos drabužių viršutinę dalį ir šveitė į kambario gilumą.
avatar
kashakas
SimCity žvaigždė

Užsiregistravo : 2009-05-21
Pranešimų skaičius : 5285
Miestas : Klp
Amžius : 97

Atgal į viršų Go down

Re: kashako komanda

Rašyti by Ambere. on 2010-06-03, 07:09

Prisiglaudė prie jos savo įkaitusiu kūnu ir skandino ją bučinių lavinoje.
avatar
Ambere.
Šypsenėlė

Užsiregistravo : 2010-01-27
Pranešimų skaičius : 2496
Miestas : Kėdainiai
Amžius : 25

Atgal į viršų Go down

Re: kashako komanda

Rašyti by kashakas on 2010-06-03, 07:10

Likusieji drabužiai po mažu slinko nuo kūno, kol abu liko visiškai nuogi.
avatar
kashakas
SimCity žvaigždė

Užsiregistravo : 2009-05-21
Pranešimų skaičius : 5285
Miestas : Klp
Amžius : 97

Atgal į viršų Go down

Re: kashako komanda

Rašyti by Ambere. on 2010-06-03, 07:11

Osvaldas lėtai, jaudindamas partnerę, bučiavo kiekvieną odos lopinėlį, vedžiojo kūnu savo lūpas.
avatar
Ambere.
Šypsenėlė

Užsiregistravo : 2010-01-27
Pranešimų skaičius : 2496
Miestas : Kėdainiai
Amžius : 25

Atgal į viršų Go down

Re: kashako komanda

Rašyti by kashakas on 2010-06-03, 07:12

Sara visiškai pasidavė jo kerams ir atsakė jam tuo pačiu, prieš tai spėjusi mintyse sušnabždėti "Atleisk man, Erikai...".
avatar
kashakas
SimCity žvaigždė

Užsiregistravo : 2009-05-21
Pranešimų skaičius : 5285
Miestas : Klp
Amžius : 97

Atgal į viršų Go down

Re: kashako komanda

Rašyti by Ambere. on 2010-06-03, 07:13

Galiausiai kambaryje dingo šviesa, ir gilioje tamsoje liko tik jaudulio, malonumo ir aistros dejonės.
avatar
Ambere.
Šypsenėlė

Užsiregistravo : 2010-01-27
Pranešimų skaičius : 2496
Miestas : Kėdainiai
Amžius : 25

Atgal į viršų Go down

Re: kashako komanda

Rašyti by kashakas on 2010-06-03, 07:14

Ryte prabudusi vaikino glėbyje jautėsi reikalinga ir mylima, tik supratusi, kad šalia ne jos buvęs vaikinas, o jo draugas, sutriko.
avatar
kashakas
SimCity žvaigždė

Užsiregistravo : 2009-05-21
Pranešimų skaičius : 5285
Miestas : Klp
Amžius : 97

Atgal į viršų Go down

Re: kashako komanda

Rašyti by Ambere. on 2010-06-03, 07:15

Pradėjo svarstyti dėl savo vakarykščio poelgio, kuris dar tada nežinia kur galėjo juodu nuvesti, tačiau Sarai reikėjo gyvybės, jai reikėjo žmogaus, kuris galėtų spalvinti jos gyvenimą kiekvieną dieną.
avatar
Ambere.
Šypsenėlė

Užsiregistravo : 2010-01-27
Pranešimų skaičius : 2496
Miestas : Kėdainiai
Amžius : 25

Atgal į viršų Go down

Re: kashako komanda

Rašyti by kashakas on 2010-06-03, 07:19

Žmogaus švytinčio gerumu, švelnumu, paslaugumu, meile, tokio, koks nebuvo Erikas.
avatar
kashakas
SimCity žvaigždė

Užsiregistravo : 2009-05-21
Pranešimų skaičius : 5285
Miestas : Klp
Amžius : 97

Atgal į viršų Go down

Re: kashako komanda

Rašyti by Ambere. on 2010-06-03, 07:20

Pamiršti vienai, kadaise patirtas akimirkas su nuostabiu žmogumi, buvo per sunku, reikėjo pagalbos, kuria tapo Osvaldas.
avatar
Ambere.
Šypsenėlė

Užsiregistravo : 2010-01-27
Pranešimų skaičius : 2496
Miestas : Kėdainiai
Amžius : 25

Atgal į viršų Go down

Re: kashako komanda

Rašyti by kashakas on 2010-06-03, 07:21

Pradžioje ji jautėsi nejaukiai žaisdama jo jausmais, nes buvo puikiai suprantama, kad jis ją įsimylėjo, tačiau, kad jai tai tik įrankis, gydantis širdies žaizdas, niekas nežinojo.
avatar
kashakas
SimCity žvaigždė

Užsiregistravo : 2009-05-21
Pranešimų skaičius : 5285
Miestas : Klp
Amžius : 97

Atgal į viršų Go down

Re: kashako komanda

Rašyti by Ambere. on 2010-06-03, 07:21

Taip lėkė dienos viena po kitos, nesustabdomos ir nusinešdamos gausybę vaizdų, nuotykių, jausmų, gyvybių, pergalių...
avatar
Ambere.
Šypsenėlė

Užsiregistravo : 2010-01-27
Pranešimų skaičius : 2496
Miestas : Kėdainiai
Amžius : 25

Atgal į viršų Go down

Re: kashako komanda

Rašyti by kashakas on 2010-06-03, 07:22

Osvaldas buvo pamišęs dėl savo naujos panelės.
avatar
kashakas
SimCity žvaigždė

Užsiregistravo : 2009-05-21
Pranešimų skaičius : 5285
Miestas : Klp
Amžius : 97

Atgal į viršų Go down

Re: kashako komanda

Rašyti by Ambere. on 2010-06-03, 07:23

Leisdavo vakarus kartu žiūrėdami romantiškus filmus, eidavo vakarieniauti į puikius restoranus, šokdavo klubuose arba tiesiog gulėdavo parke žiūrėdami į dangų ir skaičiuodami žvaigždes.
avatar
Ambere.
Šypsenėlė

Užsiregistravo : 2010-01-27
Pranešimų skaičius : 2496
Miestas : Kėdainiai
Amžius : 25

Atgal į viršų Go down

Re: kashako komanda

Rašyti by kashakas on 2010-06-03, 07:23

Vieną tų vakarų Sara dangaus platybėse pamatė krintančią žvaigždę.
avatar
kashakas
SimCity žvaigždė

Užsiregistravo : 2009-05-21
Pranešimų skaičius : 5285
Miestas : Klp
Amžius : 97

Atgal į viršų Go down

Re: kashako komanda

Rašyti by Ambere. on 2010-06-03, 07:24

- Sugalvok norą,- greitai pasiūlė Osvaldas.
avatar
Ambere.
Šypsenėlė

Užsiregistravo : 2010-01-27
Pranešimų skaičius : 2496
Miestas : Kėdainiai
Amžius : 25

Atgal į viršų Go down

Re: kashako komanda

Rašyti by kashakas on 2010-06-03, 07:24

- Sugalvojau, mielasis, sugalvojau,- patylomis atsakė ji.
avatar
kashakas
SimCity žvaigždė

Užsiregistravo : 2009-05-21
Pranešimų skaičius : 5285
Miestas : Klp
Amžius : 97

Atgal į viršų Go down

Re: kashako komanda

Rašyti by Ambere. on 2010-06-03, 07:37

Krentanti žvaigždė


Tas raudonų plytų labirintas buvo toks bauginantis ir tamsus. Sara nieko nematė, tiesiog bėgo tiesiai neatsigręždama. Jos širdis jautė, kad ją vejasi. Tačiau kas ji negalėjo suvokti. Labirinto pabaigos nesimatė, o Saros jėgos blėso. Jai darėsi vis sunkiau kvėpuoti, trūko oro, o kojas maudė nuovargis. Mintyse ji šaukėsi Jo. Ir tą akimirką, kai jai atrodė jog nebeištvers ir pasiduos ji išvydo šviesą. Akinančią, daugybės kilometrų atstumu. Toje šviesoje matėsi siluetas - Vyro siluetas... Ji jau tiesė ranką jo link. Beveik jautė jo šiltą kūną. Jis buvo prie pat ir tada jos akys atsimerkė. Viskas buvo kaip ir visada: gelsvos kambario sienos, minkšta patalynė, ir pažįstamas kambario aromatas. Ji buvo namie viena, ir jokio vyriško silueto nebebuvo matyti.
Sara pradėjo jausti, jog šis sapnas nebus jai palankus. Mintyse knibždėjo daugybė klausimų ir minčių, kuriuos sukėlė sapnas. Nejučia Sara pradėjo galvoti apie Eriką, žmogų, kuris turėtų ją džiuginti, tačiau šį kartą mintys apie jį jai kėlė nerimą. Ji visa širdimi troško pamatyti jį, būti kartu, pajausti nepakartojamų akimirkų , tačiau bijojo, kad jis nori kažko kito. Sara nusipurtė, kaip ir įprastai, bandydama išmesti jai nepatinkančias mintis iš galvos. Tačiau mintys apie Eriką, jai vistiek nedavė ramybės, atrodė, jog visas pasaulis sukosi tik apie jį, taigi Sara nusprendė save nuraminti susitikdama su juo. Lėtai priėjusi pažvelgė į veidrodį, manydama, jog savo stulbinančia išvaizda ji vėl uždegs aistrą savo vaikinui, nuskubėjo telefono link. Surinkusi Eriko telefono numerį, ji su nekantrumu laukė kol išgirs jo balsą.
- O, sveika Sara,- vaidindamas nustebusį, sutrikusiu balsu pasakė jis, o tuo metu iš jaudulio mergina trypčiojo vietoje,- ką nori man pasakyti?
Jo balso šaltumas privertė merginą pasijusti kiek nejaukiai, ji net sudvejojo ar tikrai verta su juo susitikti, tačiau greit apsisprendusi tarė:
- Labas Erikai, tiesiog norėjau paklausti ką šiandien veiki?
- Aš... šiandien...- akivaizdžiai jautėsi, jog vaikinas vengia susitikimo, o Sarą tai baugino,- turėsiu šiek tiek reikalų,- galiausiai pamelavo.
Sara jautė, kad jis išsisukinėja ir meluoja, ir nors pamatyti Eriką jai buvo labai svarbu, tačiau nesusivaldžiusi ji atrėžė jam:
- Pastaruoju metu tu visada užsiėmęs.
Tie žodžiai smigo jam tarsi durklas į širdį, nes jis nesitikėjo, kad Sara jaučiasi būtent taip blogai, nenorėjo jos skaudinti, tačiau ilgiau slėptis negalėjo:
- Nori, kad atkreipčiau į tave dėmesį? Gerai, susitinkam,- po tų žodžių numetė telefono ragelį ir nuskubėjo Saros namų link.
Mergina vis dar be žado stovėjo su telefonu rankoje, ji nesitikėjo, kad Erikas galėtų šitaip sureaguoti, tačiau dabar ji žinojo viena, jog jam atėjus viskas paaiškės. Ji nekantraudama tačiau bijodama išėjo į lauką pasitikti jo ir pamatė vis artėjantį siluetą, kurio dėka Saros kūnas virpėjo vis stipriau, tačiau ne iš jaudulio, kuris kildavo matant jį, o iš milžiniškos baimės išgirsti tai, ko jos širdis nesugebėtų suprasti. Erikas atsidūręs šalia merginos pamiršo visą įniršį, dabar jis atrodė pasimetęs, nežinantis ką pasakyti, tačiau nusivylusiu ir iškreiptu kančios veidu tarė:
- Sara... Aš nebežinau ką tau jaučiu.
Mergina negalėjo patikėti savo ausimis, nes Eriko ištarti žodžiai buvo pats skaudžiausias dalykas, koks galėjo nutikti tuo metu, todėl sutrikusiu veidu, kurio akyse kaupėsi skausmo ašaros, pasakė:
- Aš tave myliu ir tu mane myli, štai ką jauti,- bandė išaiškinti, nors gerklėje stovintis gumulas labai trukdė tai padaryti, - turime būti kartu!
Erikui buvo sunku žiūrėti į ja tokią, besikankinančią, todėl norėjo viską kuo greičiau užbaigti ir pradėjo aiškinti:
- Suprask, aš nežinau kas man yra paskutiniu metu, nors ir esi labai svarbi, tačiau tas jausmas, kurį jaučiau kadaise blėsta labai greitai, man reikia laiko, aš turiu pabūti vienas, turiu suvokti ko man dabar reikia.
- Nustok!- neišlaikiusi suriko Sara ir pradėjusi nesustabdomai verkti, apsisuko, pagiežos kupinu žvilgsniu palydėjo Eriką ir nubėgo į namus.
Mergina pajuto, kad dužo viskas ką ji turėjo gražaus, kad jos pasaulis staiga tapo tamsus, ji jautėsi tokia nereikalinga. Susigūžė savo lovoje ir liejo visą skausmą, neapykantą bei nesupratimą apie tai, kas įvyko. Ši diena, turėjusi ją vėl priversti pasijusti mylima, Sarai tapo pačiu didžiausiu košmaru jos gyvenime. Širdis plyšo, nes meilė Erikui buvo labai stipri, o jis to neįvertino ir pasielgė taip, kaip jam pačiam buvo geriau. Ištisas dienas ji nenorėjo nieko matyti, su niekuo kalbėti, o tik užsidaryti savyje. Dienos lėkė viena po kitos, o Saros gyvenimas taip ir stovėjo vietoje, kaip rami jūra neblaškoma vėjo. Netikėtai ramybę sudrumstė nelauktas beldimasis į duris, kuris privertė Sarą pakilti iš savo apmąstymų. Svečių ji visiškai nelaukė, nes jau ilgą laiko tarpą nebendravo su niekuo, išskyrus pačią save. Atidariusi duris Sara pamatė be galo žavų, tačiau nepažįstamą vaikiną, kuris ją nustebino, privertęs išspausti plačią šypseną, jos kupiname liūdesio veide.
- Sveika, Sara, džiugu tave matyti besišypsančią, nes girdėjau, kad pastarosios dienos tau nebuvo itin malonios, beje, aš esu Osvaldas, Eriko draugas,- pasakė vaikinas ir meiliai mirktelėjo.
Tai išgirdusi mergina suglumo, nes išvysti, kažkokį Eriko draugą, mažiausiai tikėjosi ir niekaip negalėjo suprasti, ko jam reikia, todėl pasiteiravo:
- Labas, o ką tu čia veiki?
- Aš atėjau pasižiūrėti, kaip tu laikaisi, žinau kas nutiko tarp jūsų, ir patikėk, Erikui dabar labai sunku, net su manimi nenoriai bendrauja, todėl nežinau kas jam yra, bet apie tave galvoja ir pasiuntė mane čia,- dėstė vaikinas, nors jo veide buvo puikiai matomas džiugesys, dėl to, jog teko proga susipažinti su Sara.
Šie žodžiai merginos visai nenudžiugino, jai mažiausiai reikėjo pokalbio apie Eriką, tačiau Sara pagalvojo, kad galbūt Osvaldas bent kiek praskaidrins jos niūrią nuotaiką ir jį įsileido. Palydėjo į savo kambarį, pasiūlė prisėsti ir kuo patogiau įsitaisyti, kol ji paruoš arbatą, o jis tuo metu taisėsi savo stilingą šukuoseną - norėjo palikti gerą įspūdį Sarai.
Bestoviniuodama virtuvėje mergina stebėjosi, kodėl staiga Erikui ji parūpo ir kodėl jis pats neišdrįso ateiti, o pasiuntė kažkokį draugą, vis dėlto, ji žinojo, kad matyti Eriką jai būtų per sunku. Osvaldas kambaryje apžiūrinėjo Saros nuotraukas, stebėjosi jos subtiliu grožiu, ilgi banguoti plaukai krentantys ant pečių, šviesi daili oda ir kukli šypsena jį pakerėjo. Sara tyliai įėjusi į kambarį, jog vaikinas net neišgirdo, pamatė, kaip jis įsistebeilijęs į jos atvaizdą rėmelyje. Pastebėjęs, kad kambaryje, su arbatos puodeliais jau stovi ji, sutrikęs pradėjo teisintis:
- Atsiprašau, tiesiog už akių užkliuvo ši tavo nuotrauka, kurioje atrodai taip stulbinančiai, žinoma ne ką blogiau nei realybėje,- bėrė komplimentus Osvaldas.
- Nieko tokio, malonu išgirsti komplimentą, - sukikenusi tarė Sara, tačiau tai jai priminė Eriką, todėl nedelsdama pasakė, - Sakyk, kodėl Erikas pats neatėjo, o pasiuntė tave čia, juk vis dėlto aš visai tavęs nepažįstu?
Vaikinas pasimetė, nes žinojo, jog atėjo čia dėl to, kad galėtų pagaliau susipažinti su Sara, kuri išvedė iš proto Eriką:
- Na, Erikui buvo įdomu kaip tu laikaisi,- bandė išsisukti iš padėties,- o mes nepažįstami didelės klaidos dėka, kurią tikiuosi ištaisysime,- šyptelėjo jis, o mergina nusuko savo nusiminusį veidą lango pusėn ir įsistebeilijo į danguje plaukiojančius debesis.
Staiga Sara pajuto kaip jos akyse sužibo ašaros, širdį ir vėl pervėrė skausmas, kuris neleido ištarti nė žodžio. Tie vieniši, plaukiojantys debesys priminė jai vienatvę, liūdesį, nerūpestingumą ir pamišimą, kurį sukėlė netikėtas Eriko sprendimas, o Osvaldas pamatęs, kad mergina ir vėl palūžo, pribėgo prie jos, apglėbė per pečius ir švelniu balsu pasiteiravo:
- Ar tau viskas gerai?
Sara nekreipė dėmesio į tai, kad Osvaldas ją apkabino, ji tik tyliai atsakė:
- Aš vis dar negaliu užmiršti Eriko.
- Aš galiu padėti tau tai padaryti,- pasakė neapgalvojęs kokios pasekmės gali laukti, nes Sarai tie žodžiai nuskambėjo kaip lėkštas bandymas atkreipti jos dėmesį.
Staiga mergina atsisuko į Osvaldą, ir suglumusi paklausė:
- Ką tu turi omenyje?
Vaikinas supratęs, jog pasielgė neapgalvotai, pradėjo lementi:
- Na aš manau... męs galėtume... susitikti kokį kartą ir geriau susipažinti.
Sara truputį pagalvojusi, tačiau vis dar liūdnu ir suglumusiu balsu tarė:
- Aš pagalvosiu apie tai, tačiau dabar nesu itin nusiteikusi šnekučiuotis, manau man geriau pabūti vienai.
Vaikinas suprato jos užuominą, todėl grakščiai, švelniomis savo lūpomis pabučiavo jai į kaktą tardamas:
- Nelydėk manęs, iki pasimatymo.
Sara nusprendė atsipalaiduoti ir apgalvoti visus dienos įspūdžius, prisileido pilną vonią karšto vandens, prisidegė įvairiausių žvakių, išdėliodama jas visame vonios kambaryje, lėtai nusimetė drabužius ir įlindo į nuostabiai gaivinantį vandenį. Gulėjo ir netikėtai, pati to nejusdama mintimis nuklydo pas Osvaldą. Prisiminė jo nuostabias akis, jo kerinčią išvaizdą ir šiltus prisilietimus, prieš akis jai išdygo tas pakštelėjimas į kaktą... Ji negalėjo suvokti kas jai pasidarė, tačiau nustoti galvoti apie jį nesugebėjo. Sara vis svarstė apie tai, kas galėtų būti, jei ji tikrai pamėgintų jį pažinti geriau, juk vienai užmiršti Eriką buvo per sunku, o gyventi toliau ji tiesiog troško, kaip ką tik gimęs kūdikis.
Išaušus naujai dienai Sara jautėsi lig iš naujo gimusi, pagaliau ji nebejautė ištisas dienas ją kankinusios kančios. Staiga ji išgirdo skambant jos mobilųjį telefoną, tikėdamasi, jog galbūt tai Osvaldas, su džiaugsmu atsiliepė.
- Sveika, čia aš, Osvaldas... matau esi šiandien puikios nuotaikos, tai gal sutiktum šią gražią dieną praleisti su manimi kartu ir tiesiog nueiti pasivaikščioti?- pasinaudojęs proga pasiūlė.
Merginos veide pasirodžius plačiai šypsenai, ji tarė:
- Manau tai puiki mintis.
Osvaldas turbūt nesitikėjo tokio jos atsakymo, tačiau tai išgirdęs labai apsidžiaugė ir iš karto nurodė vietą, kurioje jos lauks už valandos. Atėjus laikui, Sara lėtais žingsniais ėjo parko link, kur su rože rankoje jos jau laukė Osvaldas. Jis stovėjo pasitempęs, vis trypčiojo vietoje nekantraudamas ir iš jaudulio spausdamas rankoje gėlės kotelį. Pasirodžiusi Sara pasisveikindama jį apkabino ir Osvaldas įteikė jai rožę. Norėdama atsidėkoti už tokį gražų gestą, pakštelėjo jam į žandą, o jis nejučia nuraudo. Mergina kumštelėjo jam, tarsi norėdama pasakyti, kad mažiau jaudintųsi. Jie vaikščiojo stulbinančio grožio parku, kuriame atmosfera buvo labai jauki, būtent tokia, kokios reikėjo sukurti romantiškai aplinkai. Sara vis kalbėjo nesustodama, pasakojo apie savo vaikystę, svajones, siekimus, gyvenimą ir jausmus, o tuo metu Osvaldas nenuleido akių nuo jos skaistaus veidelio, kurį troško sugriebti rankomis ir išbučiuoti. Sunku buvo suprasti ar ji puiki aktorė ar jai tikrai gera su Osvaldu, nes per visą laiką praleistą kartu nė karto nepaminėjo Eriko vardo. Iš šalies Sara atrodė tokia laiminga, besimėgaujanti nuostabiais vaizdiniais, gėlių kvapais ir malonia naujo pažįstamojo kompanija.
- O kodėl tu tyli?- po gausybės plepalų apie viską pasiteiravo ji.
- Aš mėgaujuosi tavo buvimu šalia,- nė kiek nedvejojęs atsakė,- gi čia taip gera.
Sara apsidairė, tarsi norėdama įsitikinti, jog jis sako teisybę ir žinoma neklydo, nes artėjantis vakaras viską pavertė dar didesniu stebuklu: paukščiai skraidė pažeme, lyg rodydami kelią porelei, medžio šakos lingavo vėjo diktuojamu ritmu, o svirpliai grojo naują meilės simfoniją. Viskas atrodė taip nežemiška, netikroviška, gi prieš kelias dienas merginos gyvenimas buvo kupinas tiek skausmo, o staiga pasirodžius Osvaldui, viskas virto tikra pasaka. Pasaka, kuri vis dar negalėjo baigtis:
- Gal nori užeiti pas mane, turiu nuostabaus vyno,- netikėtai pasiūlė jis,- ir raudonų vynuogių, kurios puikiai tiks vakarienei,- ragindamas nusišypsojo.
Sarai ši mintis patiko, ji nebenorėjo, kad ši diena kada nors baigtųsi, todėl ilgai negalvojusi su šypsena veide tarė:
- Skamba viliojančiai, tiesiog negaliu atsisakyti.
Osvaldas nesuko sau galvos dėl jam palankių Saros sprendimų, nors tai atrodė neįtikėtina ir labai greita, jis stengėsi pasinaudoti proga, todėl lėtai paėmė gražuolės ranką, supratęs, jog ji nesipriešina giliai savyje sušuko "Valio!" ir rodė jai kelią savo namų link. Namai buvo visai netoli, todėl už kelių akimirkų jie jau įsitaisė jaukaus buto svetainėje. Osvaldas pasirūpino, kad viskas atrodytų tobula: užkūrė ugnį židinyje, uždegė keletą kvapių žvakių ant stalo, atnešė vyną ir žinoma nepamiršo vynuogių, iš kurių vieną nuskynęs grakščiu judesiu prikišo Sarai prie lūpų. Sara truputį prasižiojo ir lėtai kando į vynuogę. Reginys buvo nepakartojamas, ji akivaizdžiai flirtavo. Kiekvienas jos judesys buvo tarsi šou programos dalis, kuri kaitino ugnį Osvaldo viduje. Ji net kalbėjo pašnabždomis, jog vaikinas norėdamas išgirsti ką sako, turėtų pasislinkti arčiau jos. Ant stalo stovėjęs vyno butelis vis tuštėjo, nei Sara, nei Osvaldas jau nebeskaičiavo kiek taurių išgerta, dabar jie mėgavosi vienas kitu. Staiga, padėjęs tuščią taurę ant stalo, vaikinas ranka perbraukė per Saros koją, tuo metu ji palietė jo plaukus, švelnius lyg aksomas. Jis beprotiškai jaudinosi, o mergina elgėsi lyg tikra koketė. Netrukus vieną po kitos atsagstė Osvaldo marškinių sagas, lyg ragindama nusivilkti iš karščio, o ne dėl to, kad ji tuo metu to norėjo. Toliau viskas vyko savaime, nežinia ar juos veikė alkoholis ar užplūdusi aistra. Sara atsigulė, tuo metu jis nuvilko jos drabužių viršutinę dalį ir šveitė į kambario gilumą. Prisiglaudė prie jos savo įkaitusiu kūnu ir skandino ją būčinių lavinoje. Likusieji drabužiai po mažu slinko nuo kūno kol abu liko visiškai nuogi. Osvaldas lėtai, jaudindamas partnerę, bučiavo kiekvieną odos lopinėlį, vedžiojo kūnu savo lūpas. Sara visiškai pasidavė jo kerams ir atsakė jam tuo pačiu, prieš tai spėjusi mintyse sušnabždėti: "Atleisk man, Erikai...". Galiausiai kambaryje dingo šviesa, ir gilioje tamsoje liko tik jaudulio, malonumo ir aistros dejonės.
Ryte prabudusi vaikino glėbyje jautėsi reikalinga ir mylima, tik supratusi, kad šalia ne jos buvęs vaikinas, o jo draugas, sutriko. Pradėjo svarstyti dėl savo vakarykščio poelgio, kuris dar tada nežinia kur galėjo juodu nuvesti, tačiau Sarai reikėjo gyvybės, jai reikėjo žmogaus, kuris galėtų spalvinti jos gyvenimą kiekvieną dieną. Žmogaus švytinčio gerumu, švelnumu, paslaugumu, meile, tokio, koks nebuvo Erikas. Pamiršti vienai, kadaise patirtas akimirkas su nuostabiu žmogumi, buvo per sunku, reikėjo pagalbos, kuria tapo Osvaldas. Pradžioje ji jautėsi nejaukiai žaisdama jo jausmais, nes buvo puikiai suprantama, kad jis ją įsimylėjo, tačiau, kad jai tai tik įrankis, gydantis širdies žaizdas, niekas nežinojo.
Taip lėkė dienos viena po kitos, nesustabdomos ir nusinešdamos gausybę vaizdų, nuotykių, jausmų, gyvybių, pergalių... Osvaldas buvo pamišęs dėl savo naujos panelės. Leisdavo vakarus kartu žiūrėdami romantiškus filmus, eidavo vakarieniauti į puikius restoranus, šokdavo klubuose arba tiesiog gulėdavo parke žiūrėdami į dangų ir skaičiuodami žvaigždes. Vieną tų vakarų Sara dangaus platybėse pamatė krintančią žvaigždę.
- Sugalvok norą,- greitai pasiūlė Osvaldas.
- Sugalvojau, mielasis, sugalvojau,- patylomis atsakė ji.


PABAIGA
avatar
Ambere.
Šypsenėlė

Užsiregistravo : 2010-01-27
Pranešimų skaičius : 2496
Miestas : Kėdainiai
Amžius : 25

Atgal į viršų Go down

Re: kashako komanda

Rašyti by Sponsored content


Sponsored content


Atgal į viršų Go down

Puslapis 55 Previous  1, 2, 3, 4, 5

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų


 
Permissions in this forum:
Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume